Pasivaikščiojimas gryname ore – malonu ir naudinga

Tiesiog paprastas pasivaikščiojimas gryname ore gali turėti didelį teigiamą poveikį fizinei ir emocinei mūsų būklei. Kasdienis pasivaikščiojimas ne tik pagerina fizinę sveikatą, bet ir padeda atsipalaiduoti, mažina stresą bei gerina bendrą emocinę būklę.

Pasivaikščiojimo gryname ore nauda fizinei sveikatai

Pasivaikščiojimas gryname ore – veikla, kurią gali praktikuoti visi, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo. Net ir lengvas, reguliarus pasivaikščiojimas teigiamai veikia įvairias fizinės sveikatos sritis:

Moksliniai tyrimai: rodo, kad vaikščiojimas gali pagerinti širdies sveikatą, sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio lygį. Vaikščiojimas yra vidutinio intensyvumo aerobinė veikla, kuri stimuliuoja kraujotaką, stiprina širdį ir mažina širdies ligų riziką. American Heart Association atlikti tyrimai patvirtino, kad 30 minučių pasivaikščiojimas kasdien gali sumažinti širdies ligų riziką iki 19 %. Tai reiškia, kad net lengva, reguliari veikla gali žymiai prisidėti prie širdies sveikatos išsaugojimo.

Vaikščiojimas prisideda prie kaulų ir raumenų stiprinimo, nes judėjimas skatina kaulų mineralizaciją ir apsaugo nuo kaulų retėjimo. Be to, vaikščiojimas padeda stiprinti kojų raumenis, sąnarius ir gerina laikyseną, o tai svarbu norint išlaikyti judrumą, ypač vyresniame amžiuje.

Moksliniai tyrimai: Journal of Bone and Mineral Research tyrimas parodė, kad reguliari lengva veikla, tokia kaip vaikščiojimas, gali sumažinti kaulų lūžių riziką ir pagerinti kaulų tankį.

Vaikščiojimas taip pat padeda reguliuoti kūno svorį ir suaktyvina medžiagų apykaitą. Kadangi tai yra nuolatinė, pastovi veikla, vaikščiojimas skatina kalorijų deginimą, gerina gliukozės metabolizmą ir mažina II tipo diabeto riziką.

Moksliniai tyrimai: Diabetes Care atliktas tyrimas parodė, kad reguliarus pasivaikščiojimas po 30 minučių per dieną padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir sumažina diabeto riziką net 30 %.

Pasivaikščiojimų poveikis mūsų emocinei sveikatai

Pasivaikščiojimas, ypač gryname ore ir gamtoje, teigiamai veikia emocinę būklę, nes natūralios aplinkos vaizdai ir garsai padeda atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką. Pasivaikščiojimas taip pat skatina endorfinų – natūralių „laimės hormonų“ – gamybą organizme, o tai prisideda prie teigiamų emocijų.

Tyrimai rodo, kad vaikščiojimas gamtoje gali sumažinti kortizolio (streso hormono) lygį ir padėti atsipalaiduoti. Judėjimas gryname ore mažina įtampą ir padeda jaustis ramesniems.

Moksliniai tyrimai: Environmental Health and Preventive Medicine atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie reguliariai vaikščioja gamtoje, patiria mažiau streso ir jaučia didesnį pasitenkinimą gyvenimu nei tie, kurie vaikšto retai, ar vaikšto miesto aplinkoje.

Vaikščiojimas yra ne tik naudingas sveikatai, bet ir skatina kūrybiškumą bei produktyvumą. Tyrimai rodo, kad vaikščiojimas gali pagerinti mąstymą ir kūrybinį sprendimų priėmimą, nes leidžia mums atsipalaiduoti, o tai sumažina įtampą.

Moksliniai tyrimai: Journal of Experimental Psychology atliktas tyrimas parodė, kad vaikščiojimas pagerina kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius, skatina naujų idėjų generavimą ir mažina įtampą.

Vaikščiojimas taip pat gerina miego kokybę, nes poilsis gryname ore padeda reguliuoti melatonino (miego hormono) gamybą ir palaiko sveiką miego-būdravimo ciklą. Toks natūralus dienos ritmo stiprinimas padeda lengviau užmigti ir kokybiškiau pailsėti.

Moksliniai tyrimai: Sleep Health paskelbtas tyrimas parodė, kad lengva reguliari fizinė veikla lauke, pvz., vaikščiojimas dienos metu, gerina miego kokybę ir padeda reguliuoti cirkadinį ritmą.

Kaip integruoti pasivaikščiojimą į kasdienę rutiną?

Vaikščiokite ten, kur jums malonu ir su tais, kurie teikia geras emocijas:

• Pasivaikščiojimai pietų pertraukų metu: kelių minučių pasivaikščiojimas darbo dienos viduryje padeda atsipalaiduoti, sumažina streso lygį ir pagerina darbingumą.
• Vakariniai pasivaikščiojimai prieš miegą: ramus pasivaikščiojimas vakare gali padėti sumažinti įtampą ir lengviau pasiruošti miegui.
• Pasivaikščiojimai gamtoje savaitgaliais: išvykos į parkus ar miškus savaitgaliais leidžia pabėgti nuo miesto šurmulio ir patirti gilią atsipalaidavimo būseną.
• Vaikščiojimo partneriai: pasivaikščiojimas su šeimos nariais, draugais ar augintiniais suteikia papildomų gerų emocijų ir dar labiau pagerina nuotaiką.

Šaltiniai:

Manson, J. E., Hu, F. B., Rich-Edwards, J. W., et al. (2002). A prospective study of walking as compared with vigorous exercise in the prevention of coronary heart disease in women. New England Journal of Medicine, 347(10), 716-725.

Kelley, G. A., & Kelley, K. S. (2001). Effects of exercise on bone mineral density in men: a meta-analysis. Journal of Bone and Mineral Research, 16(2), 367-377.

Jeon, C. Y., Lokken, R. P., Hu, F. B., & Van Dam, R. M. (2007). Physical activity of moderate intensity and risk of type 2 diabetes: A systematic review. Diabetes Care, 30(3), 744-752.

Park, B. J., Tsunetsugu, Y., Kasetani, T., Kagawa, T., & Miyazaki, Y. (2010). The physiological effects of Shinrin-yoku (taking in the forest atmosphere or forest bathing): evidence from field experiments in 24 forests across Japan. Environmental Health and Preventive Medicine, 15(1), 18–26.

Oppezzo, M., & Schwartz, D. L. (2014). Give your ideas some legs: The positive effect of walking on creative thinking. Journal of Experimental Psychology: Learning, Memory, and Cognition, 40(4), 1142.

Youngstedt, S. D., O’Connor, P. J., & Dishman, R. K. (2003). The effects of acute exercise on sleep: A quantitative synthesis. Sleep Health, 26(7), 848-849.