Miegas itin reikšmingas mūsų sveikatai

Miegas yra viena esminių mūsų kasdienio gyvenimo dalių, lemianti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Tyrimai patvirtina, kad tinkamas miego kiekis – 7–9 valandos per parą – mažina daugelio lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos, insultas, nutukimas ir depresija, riziką. Miego kokybė taip pat tiesiogiai susijusi su pažinimo funkcijomis, atmintimi ir gebėjimu spręsti problemas bei priimti sprendimus.

Miegas ir širdies bei kraujagyslių sveikata

Reguliarus ir pakankamas miegas yra esminis širdies ir kraujagyslių sveikatos veiksnys. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas ar nereguliarus miegas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką dėl padidėjusio kraujospūdžio, uždegimo ir simpatinės nervų sistemos aktyvumo.

Moksliniai tyrimai: rodo, kad žmonės, kurie miega mažiau nei 6 valandas per parą, turi iki 48 % didesnę riziką susirgti širdies ligomis, lyginant su tais, kurie miega 7–8 valandas. Be to, tyrimas, paskelbtas Journal of the American College of Cardiology, patvirtino, kad reguliariai miegant mažiau nei 6 valandas padidėja ne tik širdies ligų, bet ir insulto rizika. Šie tyrimai patvirtina, kad tinkamas miegas gali padėti apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Miego poveikis metabolizmui ir nutukimo rizikai

Miego trūkumas tiesiogiai susijęs su padidėjusia nutukimo rizika. Nepakankamas miegas gali sutrikdyti medžiagų apykaitą, nes jis veikia hormonus, reguliuojančius alkį ir sotumo jausmą, tokius kaip grelinas ir leptinas.

Moksliniai tyrimai: paskelbti žurnale Sleep, parodė, kad žmonėms, kurie miega mažiau nei 7 valandas, padidėja grelino lygis (alkio hormonas) ir sumažėja leptino lygis (sotumo hormonas), o tai gali paskatinti persivalgymą ir svorio augimą. Ilgalaikiai tyrimai taip pat patvirtina, kad miego trūkumas gali skatinti atsparumą insulinui ir didina II tipo diabeto riziką.

Miegas ir psichinė sveikata: depresija bei nerimas

Miego trūkumas ar prasta miego kokybė gali turėti rimtų pasekmių psichinei sveikatai. Nepakankamas miegas dažnai siejamas su padidėjusia depresijos, nerimo ir kitų psichologinių sutrikimų rizika. Kokybiškas miegas yra būtinas smegenų cheminių procesų balansui, kurie reguliuoja nuotaiką ir emocijas.

Moksliniai tyrimai: rodo, kad prastas miegas padidina depresijos simptomus. Pavyzdžiui, tyrimas, atliktas su daugiau nei 10 000 suaugusiųjų, parodė, kad žmonės, kenčiantys nuo nemigos, turi didesnę tikimybę patirti depresiją ir nerimą. Be to, miego kokybė ir trukmė tiesiogiai veikia smegenų cheminių medžiagų, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, gamybą, kurie lemia emocinę būklę ir motyvaciją.

Šaltiniai:

Cappuccio, F. P., Cooper, D., D’Elia, L., Strazzullo, P., & Miller, M. A. (2011). Sleep duration predicts cardiovascular outcomes: a systematic review and meta-analysis of prospective studies. European Heart Journal, 32(12), 1484–1492.

Sofi, F., Cesari, F., Casini, A., & Macchi, C. (2014). Insomnia and the risk of cardiovascular disease: a meta-analysis of cohort studies. Journal of the American College of Cardiology, 63(10), 951–959.

Taheri, S., Lin, L., Austin, D., Young, T., & Mignot, E. (2004). Short sleep duration is associated with reduced leptin, elevated ghrelin, and increased body mass index. PLOS Medicine, 1(3), e62.

Knutson, K. L., Spiegel, K., Penev, P., & Van Cauter, E. (2007). The metabolic consequences of sleep deprivation. Sleep Medicine Reviews, 11(3), 163–178.

Baglioni, C., Battagliese, G., Feige, B., et al. (2011). Insomnia as a predictor of depression: a meta-analytic evaluation of longitudinal epidemiological studies. Journal of Affective Disorders, 135(1-3), 10-19.