Chroniško streso poveikis sveikatai

Chroniškas stresas yra didiulis šiuolaikinės visuomenės iššūkis, turintis plačią neigiamą įtaką tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad ilgalaikis stresas skatina uždegiminių procesų aktyvumą organizme, o tai yra glaudžiai susiję su lėtinėmis ligomis. Stresas taip pat daro įtaką psichinei sveikatai, didindamas depresijos, nerimo ir kitų psichologinių sutrikimų riziką.

Chroniško streso poveikis fizinei sveikatai

Ilgalaikis stresas veikia per endokrininę sistemą, skatindamas kortizolio ir kitų streso hormonų gamybą. Kortizolis trumpuoju laikotarpiu yra naudingas, nes padeda organizmui prisitaikyti prie streso, tačiau ilgalaikis jo padidėjimas gali turėti žalingų pasekmių. Tyrimai rodo, kad chroniškas stresas padidina uždegiminių procesų aktyvumą organizme, o tai yra susiję su įvairiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ligos, aukštas kraujospūdis, diabetas ir virškinimo sistemos sutrikimai.

Moksliniai tyrimai: patvirtina, kad stresas yra vienas iš rizikos veiksnių, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis. Pavyzdžiui, INTERHEART tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 24 000 žmonių, parodė, kad psichologinis stresas gali būti stiprus nepriklausomas širdies priepuolio rizikos veiksnys. Be to, aukštas kortizolio lygis sukelia uždegimą, kuris susijęs su padidėjusia kraujo spaudimo, aterosklerozės ir kitų kraujotakos problemų rizika.

Imuninės sistemos susilpnėjimas ir uždegiminiai procesai

Chroniškas stresas neigiamai veikia imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad stresas gali sumažinti imuninės sistemos veiksmingumą, padidindamas jautrumą infekcijoms. Be to, ilgalaikis stresas skatina organizmą išskirti pro-uždegimines citokines, kurios didina uždegiminių procesų aktyvumą.

Moksliniai tyrimai: kiekybinė analizė, atlikta sisteminant 300 įvairių tyrimų rezultatus, parodė, kad ilgalaikis stresas mažina imuninių ląstelių skaičių ir funkcionalumą, todėl organizmas tampa labiau pažeidžiamas ligoms ir infekcijoms. Be to, chroniškas stresas skatina citokinų, tokių kaip IL-6, TNF-alfa, gamybą, kurie lemia uždegimo atsiradimą organizme ir yra susiję su autoimuninėmis bei širdies ir kraujagyslių ligomis.

Chroniškas stresas ir psichinė sveikata: depresija bei nerimas

Chroniškas stresas turi įtakos ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas yra vienas iš pagrindinių depresijos ir nerimo priežasčių. Aukštas kortizolio lygis veikia smegenų struktūras, ypač hipokampą ir prefrontalinę žievę, kurios yra atsakingos už emocijų reguliavimą, atmintį ir dėmesį.

Moksliniai tyrimai: rodo, kad ilgalaikis stresas yra susijęs su depresija ir kitais psichikos sutrikimais. Pavyzdžiui, tyrimas, atliktas su karo veteranais, parodė, kad streso hormonai gali turėti neurotoksinį poveikį, sukeliantį struktūrinius smegenų pakitimus, susijusius su depresijos simptomais. Kortizolis taip pat slopina smegenų augimo faktorių BDNF (smegenų iš neurotrofino išvestą faktorių), kuris yra svarbus neuronų sveikatai ir emocinei savireguliacijai.

Šaltiniai:

Yusuf, S., Hawken, S., Ounpuu, S., et al. (2004). Effect of potentially modifiable risk factors associated with myocardial infarction in 52 countries (the INTERHEART study): case-control study. The Lancet, 364(9438), 937–952.

Steptoe, A., & Kivimäki, M. (2013). Stress and cardiovascular disease. Nature Reviews Cardiology, 10(6), 360-370.

Segerstrom, S. C., & Miller, G. E. (2004). Psychological stress and the human immune system: A meta-analytic study of 30 years of inquiry. Psychological Bulletin, 130(4), 601–630.

Cohen, S., Janicki-Deverts, D., & Miller, G. E. (2012). Psychological stress and disease. JAMA, 298(14), 1685-1687.

Bremner, J. D., Narayan, M., Anderson, E. R., et al. (1995). Hippocampal volume reduction in major depression. American Journal of Psychiatry, 152(6), 810-820.

Duman, R. S., & Monteggia, L. M. (2006). A neurotrophic model for stress-related mood disorders. Biological Psychiatry, 59(12), 1116–1127.