Lapkritis Lietuvoje dažnai vadinamas vienu niūriausių mėnesių. Mažai saulės šviesos, ankstyvas sutemimas, pilki, lietingi orai, veikia ne tik mūsų fizinę, bet ir emocinę būklę. Gamta praranda savo spalvas, žalias fonas išnyksta, daugelis žmonių pajunta nuotaikos svyravimus ir energijos trūkumą. Visgi šį laikotarpį galime įveikti ieškant būdų, kaip pagerinti savo emocinę savijautą. Moksliniai tyrimai rodo, kad Omega-3 gali būti natūralus antidepresantas, padedantis reguliuoti nuotaiką, mažinti depresijos simptomus ir skatinti emocinę gerovę. Omega-3 ir smegenų sveikata Smegenys yra riebalinis organas, kurio sudėtyje yra didelė polinesočiųjų riebalų rūgščių koncentracija, ypač DHR. Šios riebalų rūgštys yra būtinos normaliai neuronų membranų veiklai, signalų perdavimui ir uždegiminių procesų reguliavimui. Omega-3 trūkumas smegenyse gali sutrikdyti šias funkcijas…

Buvimas gamtoje, mėgstama veikla ir kelių minučių skyrimas tik sau gali padėti atkurti emocinę pusiausvyrą, sumažinti streso hormonų kiekį ir pagerinti nuotaiką. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šie metodai yra veiksmingi ir gali pagerinti bendrą savijautą. Buvimas gamtoje: natūrali terapija streso mažinimui Buvimas gamtoje ne veltui yra vadinamas „gamtos terapija“ arba „miško terapija“ (angl. forest bathing). Tai paprastas ir labai veiksmingas būdas streso mažinimui. Gamtos grožis, ramybė ir natūralūs garsai teigiamai veikia psichinę žmogaus būseną, sumažina kortizolio lygį ir pagerina nuotaiką. Gamtos aplinka padeda atsipalaiduoti ir pagerina bendrą savijautą, o reguliari veikla lauke padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Moksliniai tyrimai: rodo, kad buvimas gamtoje sumažina streso hormonų lygį ir padeda pagerinti psichologinę…

Nors chroniškas stresas daro neigiamą įtaką mūsų savijautai ir sveikatai, pasitelkiant įvairias metodikas ir praktikas jį galima valdyti ar bent jau sumažinti. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad tokios priemonės kaip meditacija, kvėpavimo pratimai, sąmoningumo praktikos, fizinis aktyvumas ir netgi socialinis kontaktas gali padėti sumažinti streso hormonų lygį, pagerinti savijautą ir prisidėti prie geros emocinės sveikatos palaikymo Meditacija ir sąmoningumo praktikos Meditacija ir sąmoningumo praktikos (angl. mindfulness) yra vieni veiksmingiausių būdų kovoti su chronišku stresu. Šios praktikos skatina sąmoningą dėmesio koncentravimą dabartiniam momentui, išmokstant suvokti ir priimti mintis, emocijas bei fizines kūno reakcijas be neigiamo vertinimo ar nerimo. Pavyzdžiui Mindfulness-Based Stress Reduction (MBSR) programa, sukurta dr. Jono Kabat-Zinn’o, plačiai pripažinta kaip veiksminga…

Chroniškas stresas – tai ilgai trunkanti organizmo reakcija į ilgalaikę ar nuolatinę įtampą, kylančią iš mus supančios aplinkos, gyvenimo įvykių ar vidinių išgyvenimų. Skirtingai nuo trumpalaikio ar „ūmaus“ streso, kuris dažnai padeda susitelkti ir įveikti iššūkius, chroniškas stresas turi ilgalaikį ir dažniausiai neigiamą poveikį sveikatai. Tyrimai rodo, kad nuolat padidėjęs streso hormono, tokio kaip kortizolis, lygis gali sukelti daugybę fiziologinių ir psichologinių sutrikimų. Kas yra chroniškas stresas? Chroniškas stresas yra nuolat išlaikoma įtampa, atsirandanti dėl ilgalaikių streso veiksnių, kurių žmogus nesugeba išvengti ar išspręsti. Toks stresas skiriasi nuo trumpalaikio streso tuo, kad jis ilgą laiką aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri išskiria hormonus kortizolį ir adrenaliną, lemiančius „kovok arba bėk“ reakciją.…

Chroniškas stresas yra didiulis šiuolaikinės visuomenės iššūkis, turintis plačią neigiamą įtaką tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad ilgalaikis stresas skatina uždegiminių procesų aktyvumą organizme, o tai yra glaudžiai susiję su lėtinėmis ligomis. Stresas taip pat daro įtaką psichinei sveikatai, didindamas depresijos, nerimo ir kitų psichologinių sutrikimų riziką. Chroniško streso poveikis fizinei sveikatai Ilgalaikis stresas veikia per endokrininę sistemą, skatindamas kortizolio ir kitų streso hormonų gamybą. Kortizolis trumpuoju laikotarpiu yra naudingas, nes padeda organizmui prisitaikyti prie streso, tačiau ilgalaikis jo padidėjimas gali turėti žalingų pasekmių. Tyrimai rodo, kad chroniškas stresas padidina uždegiminių procesų aktyvumą organizme, o tai yra susiję su įvairiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ligos,…