Chroniškas stresas: kas tai ir kokį poveikį mums daro?

Chroniškas stresas – tai ilgai trunkanti organizmo reakcija į ilgalaikę ar nuolatinę įtampą, kylančią iš mus supančios aplinkos, gyvenimo įvykių ar vidinių išgyvenimų. Skirtingai nuo trumpalaikio ar „ūmaus“ streso, kuris dažnai padeda susitelkti ir įveikti iššūkius, chroniškas stresas turi ilgalaikį ir dažniausiai neigiamą poveikį sveikatai. Tyrimai rodo, kad nuolat padidėjęs streso hormono, tokio kaip kortizolis, lygis gali sukelti daugybę fiziologinių ir psichologinių sutrikimų.

Kas yra chroniškas stresas?

Chroniškas stresas yra nuolat išlaikoma įtampa, atsirandanti dėl ilgalaikių streso veiksnių, kurių žmogus nesugeba išvengti ar išspręsti. Toks stresas skiriasi nuo trumpalaikio streso tuo, kad jis ilgą laiką aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri išskiria hormonus kortizolį ir adrenaliną, lemiančius „kovok arba bėk“ reakciją. Chroniško streso šaltiniai dažnai yra įtampa darbe, finansiniai sunkumai, santykių problemos, lėtinės ligos, miego stygius ar kiti nuolatiniai stresoriai.

Chroniško streso įtaka fizinei sveikatai

Chroniškas stresas turi stiprų neigiamą poveikį fizinei sveikatai. Pastovus kortizolio lygis organizme skatina uždegiminius procesus, silpnina imunitetą, didina kraujo spaudimą ir kelia kitus fiziologinius pokyčius, kurie ilgainiui gali lemti lėtinių ligų atsiradimą.

• Širdies ir kraujagyslių ligos: tyrimai rodo, kad chroniškas stresas yra stiprus širdies ligų rizikos veiksnys, nes padidėjęs kraujospūdis ir uždegimas, susiję su streso hormonais, lemia didesnį arterijų pažeidimą. Ilgalaikis padidėjęs kortizolio lygis taip pat gali sukelti aterosklerozės vystymąsi. The Lancet apžvalga parodė, kad žmonės, kurie patiria chronišką stresą, turi iki 40 % didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
• Imuninės sistemos susilpnėjimas: ilgalaikis stresas mažina imuninės sistemos gebėjimą kovoti su infekcijomis ir ligomis, nes kortizolis slopina imuninį atsaką. Tyrimai rodo, kad lėtinis stresas mažina imuninių ląstelių aktyvumą ir didina polinkį į infekcines ligas, pavyzdžiui, peršalimą ar gripą.
• Virškinimo sutrikimai: chroniškas stresas taip pat turi neigiamą poveikį virškinimo sistemai, nes jis gali pažeisti žarnyno gleivinę, didina uždegiminius procesus ir sutrikdo virškinimo fermentų gamybą. Šie pokyčiai gali sukelti įvairius virškinimo sutrikimus, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromą (IBS), kuris yra glaudžiai susijęs su streso poveikiu žarnynui.
• Nutukimas ir metaboliniai sutrikimai: chroniškas stresas skatina alkio hormono, grelino, gamybą, taip didinant apetitą, ypač potraukį kaloringiems maisto produktams. Ilgalaikis kortizolio poveikis taip pat didina atsparumo insulinui riziką, o tai gali prisidėti prie nutukimo ir II tipo diabeto atsiradimo.

Chroniško streso poveikis psichinei sveikatai

Chroniškas stresas neigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Ilgainiui jis sukelia pokyčius smegenų struktūrose, ypač hipokampe ir prefrontalinėje žievėje, kurios yra atsakingos už emocijų reguliavimą, atmintį ir sprendimų priėmimą.

• Depresija ir nerimas: chroniškas stresas yra vienas iš pagrindinių depresijos ir nerimo rizikos veiksnių. Nuolat aukštas kortizolio lygis gali slopinti smegenų neuroplastiškumą ir mažinti „geros savijautos“ hormonų, tokių kaip serotoninas, kiekį. Tyrimas, paskelbtas Biological Psychiatry, parodė, kad lėtinis stresas ir nuolatinis kortizolio išskyrimas lemia neurotoksišką poveikį, kuris didina depresijos riziką.
• Atminties ir pažinimo sutrikimai: chroniškas stresas gali turėti neigiamą poveikį kognityvinėms funkcijoms, ypač atminčiai ir mokymuisi. Tyrimai rodo, kad stresą patiriantys žmonės turi didesnę riziką susirgti demencija ir kitais pažinimo sutrikimais vėlesniame amžiuje.
• Miego sutrikimai: chroniškas stresas dažnai lemia miego sutrikimus, nes jis gali sukelti nemigą ar sutrikdyti miego ciklus. Tyrimai rodo, kad stresas sukelia simpatinę nervų sistemos aktyvaciją, o tai apsunkina atsipalaidavimą bei užmigimą ir taip pablogina miego kokybę.

Šaltiniai:

McEwen, B. S. (2004). Protection and damage from acute and chronic stress: allostasis and allostatic overload and relevance to the pathophysiology of psychiatric disorders. Annals of the New York Academy of Sciences, 1032(1), 1–7.

Steptoe, A., & Kivimäki, M. (2013). Stress and cardiovascular disease. Nature Reviews Cardiology, 10(6), 360-370.

Cohen, S., Janicki-Deverts, D., & Miller, G. E. (2012). Psychological stress and disease. JAMA, 298(14), 1685-1687.Adam, T. C., & Epel, E. S. (2007). Stress, eating and the reward system. Physiology & Behavior, 91(4), 449-458.

McEwen, B. S., & Morrison, J. H. (2013). The brain on stress: vulnerability and plasticity of the prefrontal cortex over the life course. Biological Psychiatry, 78(5), 310-319.

Lupien, S. J., McEwen, B. S., Gunnar, M. R., & Heim, C. (2009). Effects of stress throughout the lifespan on the brain, behavior and cognition. Nature Reviews Neuroscience, 10(6), 434-445.

Meerlo, P., Sgoifo, A., & Suchecki, D. (2008). Restricted and disrupted sleep: Effects on autonomic function, neuroendocrine stress systems and stress responsivity. Sleep Medicine Reviews, 12(3), 197-210.