Daugiau judi – geriau jautiesi

Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų, lemiantis tiek fizinę, tiek psichinę gerovę. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad reguliarus fizinis aktyvumas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, nutukimo ir tam tikrų vėžio rūšių riziką, taip pat stiprina imuninę sistemą. Be to, fizinė veikla daro reikšmingą teigiamą poveikį psichinei sveikatai, mažindama depresijos ir nerimo simptomus bei gerindama bendrą savijautą. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, suaugusieji turėtų reguliariai užsiimti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–150 minučių intensyvaus fizinio aktyvumo per savaitę.

Fizinio aktyvumo įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių mirčių priežasčių pasaulyje. Tyrimai rodo, kad reguliari fizinė veikla yra stiprus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos veiksnys. Ji padeda reguliuoti kraujospūdį, mažina „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekį kraujyje ir didina „gerojo“ (DTL) cholesterolio kiekį, taip sumažindama aterosklerozės riziką.

Moksliniai tyrimai: metaanalizės tyrimas, apimantis daugiau nei 300 000 dalyvių, parodė, kad reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla gali sumažinti širdies ligų riziką apie 30 %. Kitas tyrimas, paskelbtas Journal of the American College of Cardiology, parodė, kad fizinis aktyvumas taip pat mažina kraujospūdį, cholesterolio lygį ir uždegiminių medžiagų kiekį kraujyje, kurie yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.

Fizinės veiklos įtaka diabeto ir nutukimo prevencijai

Fizinis aktyvumas turi esminį vaidmenį mažinant diabeto ir nutukimo riziką. Reguliari fizinė veikla gerina organizmo gebėjimą reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir didina insulino jautrumą, o tai yra svarbu diabeto prevencijai. Be to, fizinė veikla padeda sudeginti kalorijas ir mažina riebalinio audinio kiekį, todėl ji yra viena pagrindinių priemonių kovojant su nutukimu.

Moksliniai tyrimai: Diabetes Care tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 32 000 žmonių, nustatyta, kad reguliari fizinė veikla mažina II tipo diabeto riziką iki 50 %. Kitas, Diabetes Prevention Program tyrimas parodė, kad reguliari fizinė veikla ir sveikos mitybos įpročiai gali sumažinti diabeto riziką net 58 %. Be to, fizinė veikla mažina kūno riebalų kiekį ir padeda kontroliuoti svorį, o tai mažina nutukimo ir su juo susijusių ligų riziką.

Fizinio aktyvumo įtaka imuninei sistemai

Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina imuninę sistemą, didindamas baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) aktyvumą, kurie yra atsakingi už organizmo apsaugą nuo infekcijų. Fizinis aktyvumas taip pat mažina uždegimo lygį organizme, o tai padeda kovoti su lėtinėmis ligomis.

Moksliniai tyrimai: rodo, kad reguliari mankšta didina imuninių ląstelių aktyvumą, taip apsaugodama organizmą nuo infekcijų. Pavyzdžiui, tyrimas, paskelbtas žurnale Exercise Immunology Review, parodė, kad fizinis aktyvumas didina leukocitų kiekį, kurie svarbūs kovojant su patogenais. Be to, per didelis fizinis aktyvumas gali sukelti „atvirą langą“ imuninei sistemai, kai organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms, todėl svarbu rasti sveiką pusiausvyrą.

Įtaka psichinei sveikatai

Be fizinės sveikatos, fizinis aktyvumas taip pat teigiamai veikia psichiką. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliari fizinė veikla padeda sumažinti depresijos ir nerimo simptomus bei gerina bendrą nuotaiką. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, „laimės hormonų“, išsiskyrimą, o tai padeda sumažinti stresą ir pagerinti savijautą.

Moksliniai tyrimai: rodo, kad fizinė veikla turi panašų poveikį nuotaikai kaip ir kai kurie antidepresantai. Harvard Health Publishing atliktas tyrimas parodė, kad vidutinio intensyvumo aerobinis pratimas, pvz., bėgimas ar vaikščiojimas, gali sumažinti depresijos simptomus iki 47 %. Kitas tyrimas parodė, kad fizinis aktyvumas mažina streso hormonų, tokių kaip kortizolio, lygį ir stiprina smegenų struktūras, kurios svarbios emociniam stabilumui.

Šaltiniai:

Lee, I. M., Shiroma, E. J., Lobelo, F., et al. (2012). Effect of physical inactivity on major non-communicable diseases worldwide: an analysis of burden of disease and life expectancy. The Lancet, 380(9838), 219-229.

Lavie, C. J., Arena, R., Swift, D. L., et al. (2019). Exercise and the cardiovascular system: clinical science and cardiovascular outcomes. Journal of the American College of Cardiology, 73(10), 1340-1355.

Knowler, W. C., Barrett-Connor, E., Fowler, S. E., et al. (2002). Reduction in the incidence of type 2 diabetes with lifestyle intervention or metformin. New England Journal of Medicine, 346(6), 393-403.

Jakicic, J. M., Rogers, R. J., Davis, K. K., & Collins, A. L. (2019). Role of physical activity and exercise in treating patients with overweight and obesity. Clinical Chemistry, 65(1), 62-68.

Nieman, D. C., & Wentz, L. M. (2019). The compelling link between physical activity and the body’s defense system. Exercise Immunology Review, 26, 10-34.

Mikkelsen, K., Stojanovska, L., Polenakovic, M., Bosevski, M., & Apostolopoulos, V. (2017). Exercise and mental health. Maturitas, 106, 48-56.

Rebar, A. L., Stanton, R., Geard, D., et al. (2015). A meta-meta-analysis of the effect of physical activity on depression and anxiety in non-clinical adult populations. Health Psychology Review, 9(3), 366-378.