Maisto įtaka mūsų kasdienei savijautai

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad subalansuota mityba yra būtina gerai sveikatai ir ilgaamžiškumui. Pavyzdžiui, sveikos mitybos modeliai, tokie kaip Viduržemio jūros dieta, siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, diabeto ir kitų lėtinių ligų rizika. Tinkamas mikroelementų ir makroelementų balansas užtikrina nervų sistemos, imuniteto ir kitų sistemų veiklą. Taip pat įrodyta, kad tinkamai subalansuotas maistas padeda reguliuoti nuotaiką ir mažinti psichologinį stresą, nes kai kurie produktai gali skatinti „geros savijautos“ hormonų, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, gamybą.

Subalansuota mityba ir širdies bei kraujagyslių ligos

Subalansuotos mitybos modeliai, ypač Viduržemio jūros dieta, plačiai tyrinėjami dėl jų teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sveikatai. Viduržemio jūros dieta – tai daugiausiai vaisių, daržovių, riešutų, alyvuogių aliejaus, žuvies ir pilno grūdo produktų turinti mityba, kurioje mažai perdirbtų produktų, raudonos mėsos ir sočiųjų riebalų.

Moksliniai tyrimai: rodo, kad Viduržemio jūros dieta yra susijusi su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. PREDIMED tyrimas, atliktas su daugiau nei 7000 Ispanijos gyventojų, parodė, kad laikantis Viduržemio jūros dietos, papildytos alyvuogių aliejumi arba riešutais, širdies ligų rizika sumažėjo net 30 %. Kitas tyrimas, paskelbtas žurnale Circulation, atskleidė, kad tokia dieta pagerina kraujagyslių funkciją ir mažina uždegimą, kuris gali lemti širdies ligas.

Lėtinės ligos: vėžys ir diabetas

Kitas svarbus aspektas – subalansuota mityba gali mažinti vėžio ir diabeto riziką. Maistinės skaidulos, antioksidantai ir priešuždegiminės maistinės medžiagos, esančios vaisiuose, daržovėse ir pilno grūdo produktuose, gali padėti apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos ir uždegimo – dviejų svarbių lėtinių ligų mechanizmų.

Moksliniai tyrimai: parodė, kad žmonės, kurie laikosi Viduržemio jūros dietos, turi mažesnę tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu. Tuo pačiu metu, dieta, kurioje mažai cukraus ir greitai absorbuojamų angliavandenių, siejama su mažesne II tipo diabeto rizika. Pavyzdžiui, JAV atliktas Nurses’ Health Study tyrimas rodo, kad dietos, kurių pagrindą sudaro pilno grūdo produktai ir augaliniai riebalai, padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažina diabeto riziką.

Subalansuota mityba ir streso valdymas

Chroniškas stresas sukelia organizme uždegimą, kuris siejamas su širdies ligomis, diabeto progresija ir imuniteto nusilpimu. Subalansuota mityba, praturtinta antioksidantais ir priešuždegiminėmis medžiagomis, gali padėti organizmui kovoti su šiuo uždegimu ir sumažinti streso poveikį.

Moksliniai tyrimai: rodo, kad antioksidantai, tokie kaip vitaminas C, E, flavonoidai ir polifenoliai, kurie gausiai randami vaisiuose ir daržovėse, padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir mažina uždegimą. Be to, magnio turtingi produktai, tokie kaip žalios lapinės daržovės ir riešutai, gali mažinti kortizolio – streso hormono – lygį.

Šaltiniai:

Estruch, R., Ros, E., Salas-Salvadó, J., et al. (2018). Primary Prevention of Cardiovascular Disease with a Mediterranean Diet Supplemented with Extra-Virgin Olive Oil or Nuts. New England Journal of Medicine, 378(25), 1–12.

Willett, W.C., Sacks, F., Trichopoulou, A., et al. (1995). Mediterranean diet pyramid: a cultural model for healthy eating. American Journal of Clinical Nutrition, 61(6), 1402S-1406S.

Schwingshackl, L., Hoffmann, G., et al. (2017). Food groups and risk of colorectal cancer. International Journal of Cancer, 140(11), 2615–2623.

Hu, F. B., Rimm, E., et al. (2001). Prospective study of major dietary patterns and risk of type 2 diabetes mellitus in men. Annals of Internal Medicine, 135(5), 329-338.

Lourenço, S. C., Moldão-Martins, M., et al. (2019). Antioxidants of natural plant origins: from sources to food industry applications. Molecules, 24(22), 4132.

De Souza, M. C., Walker, A. F., et al. (2015). Magnesium supplementation in clinical conditions: A review. Nutrition in Clinical Practice, 30(2), 201-215.