-
Prevencinės „cepelininio dangaus nuotaikų” priemonės
Lapkritis Lietuvoje dažnai vadinamas vienu niūriausių mėnesių. Mažai saulės šviesos, ankstyvas sutemimas, pilki, lietingi orai, veikia ne tik mūsų fizinę, bet ir emocinę būklę. Gamta praranda savo spalvas, žalias fonas išnyksta, daugelis žmonių pajunta nuotaikos svyravimus ir energijos trūkumą. Visgi šį laikotarpį galime įveikti ieškant būdų, kaip pagerinti savo emocinę savijautą. Moksliniai tyrimai rodo, kad Omega-3 gali būti natūralus antidepresantas, padedantis reguliuoti nuotaiką, mažinti depresijos simptomus ir skatinti emocinę gerovę. Omega-3 ir smegenų sveikata Smegenys yra riebalinis organas, kurio sudėtyje yra didelė polinesočiųjų riebalų rūgščių koncentracija, ypač DHR. Šios riebalų rūgštys yra būtinos normaliai neuronų membranų veiklai, signalų perdavimui ir uždegiminių procesų reguliavimui. Omega-3 trūkumas smegenyse gali sutrikdyti šias funkcijas…
-
Pasivaikščiojimas gryname ore – malonu ir naudinga
Tiesiog paprastas pasivaikščiojimas gryname ore gali turėti didelį teigiamą poveikį fizinei ir emocinei mūsų būklei. Kasdienis pasivaikščiojimas ne tik pagerina fizinę sveikatą, bet ir padeda atsipalaiduoti, mažina stresą bei gerina bendrą emocinę būklę. Pasivaikščiojimo gryname ore nauda fizinei sveikatai Pasivaikščiojimas gryname ore – veikla, kurią gali praktikuoti visi, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo. Net ir lengvas, reguliarus pasivaikščiojimas teigiamai veikia įvairias fizinės sveikatos sritis: Moksliniai tyrimai: rodo, kad vaikščiojimas gali pagerinti širdies sveikatą, sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio lygį. Vaikščiojimas yra vidutinio intensyvumo aerobinė veikla, kuri stimuliuoja kraujotaką, stiprina širdį ir mažina širdies ligų riziką. American Heart Association atlikti tyrimai patvirtino, kad 30 minučių pasivaikščiojimas kasdien gali sumažinti širdies ligų…
-
Ypatinga Omega-3 ir Omega-6 svarba
Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys yra esminės nesočiosios riebalų rūgštys, kurias būtina gauti su maistu, nes mūsų organizmas jų negali sintetinti pats. Šios riebalų rūgštys atlieka įvairias gyvybiškai svarbias funkcijas: jos yra būtinos smegenų veiklai, ląstelių membranų struktūrai, imuninės sistemos veiklai bei uždegimo reguliavimui. Taip pat svarbu išlaikyti tinkamą omega-3 ir omega-6 balansą mityboje, nes jų disproporcija gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Omega-3 riebalų rūgštys: pagrindinės funkcijos ir nauda sveikatai Omega-3 riebalų rūgštys yra žinomos dėl savo antiuždegiminių savybių. Pagrindinės omega-3 riebalų rūgštys yra alfa-linoleno rūgštis (ALA), eikozapentaeno rūgštis (EPA) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHA). ALA dažniausiai randama augalinės kilmės produktuose, tokiuose kaip linų sėklos, chia sėklos ir graikiniai riešutai, o…
-
Saldus miegas puikiai savijautai
Moksliniai tyrimai rodo, kad miego trūkumas ar prasta jo kokybė gali padidinti lėtinių ligų riziką, pabloginti nuotaiką ir sumažinti darbingumą. Kiek valandų reikia miegoti, kada reikėtų eiti gultis ir kaip pasiruošti miegui? Pramiegotas laikas yra iššvaistytas laikas? Anaiptol Miego poreikis skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir individualių poreikių, tačiau bendra rekomendacija suaugusiems yra miegoti 7–9 valandas per parą. Vaikams, paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms miego poreikis gali būti kitoks. Pavyzdžiui, paaugliams dažnai reikia daugiau nei 8 valandų, kad jie galėtų atsigauti po aktyvios dienos, o vyresniems žmonėms kartais pakanka mažiau miego. Moksliniai tyrimai: rodo, kad per trumpas arba per ilgas miegas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. National Sleep Foundation ir…
-
Valdykite stresą skirdami daugiau dėmesio sau
Buvimas gamtoje, mėgstama veikla ir kelių minučių skyrimas tik sau gali padėti atkurti emocinę pusiausvyrą, sumažinti streso hormonų kiekį ir pagerinti nuotaiką. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šie metodai yra veiksmingi ir gali pagerinti bendrą savijautą. Buvimas gamtoje: natūrali terapija streso mažinimui Buvimas gamtoje ne veltui yra vadinamas „gamtos terapija“ arba „miško terapija“ (angl. forest bathing). Tai paprastas ir labai veiksmingas būdas streso mažinimui. Gamtos grožis, ramybė ir natūralūs garsai teigiamai veikia psichinę žmogaus būseną, sumažina kortizolio lygį ir pagerina nuotaiką. Gamtos aplinka padeda atsipalaiduoti ir pagerina bendrą savijautą, o reguliari veikla lauke padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Moksliniai tyrimai: rodo, kad buvimas gamtoje sumažina streso hormonų lygį ir padeda pagerinti psichologinę…
-
Neskaidomos tai nenaudingos? Anaiptol!
Skaidulos yra augalinės kilmės maisto komponentai, kurių organizmas neskaido ir nepasisavina taip, kaip kitų maistinių medžiagų. Jos virškinamąjame trakte išlieka nepakitusios, o jų kelionė per organizmą atlieka įvairias funkcijas, svarbias sveikatai. Tyrimai rodo, kad skaidulų turtinga mityba ne tik padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą, bet ir sumažina širdies ligų, diabeto, nutukimo bei kai kurių rūšių vėžio riziką. Kas yra skaidulos ir kokios jų rūšys? Skaidulos yra kompleksiniai angliavandeniai, esantys augaliniuose produktuose. Jas galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas: Skaidulos ir virškinimo sveikata Skaidulos reguliuoja žarnyno peristaltiką ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Netirpios skaidulos lengviau juda per žarnyną, o tirpios skaidulos prisideda prie sveikos žarnyno mikrofloros, nes veikia kaip prebiotikai –…
-
Kardio veikla – kokia nauda sveikatai?
Kardio veikla, dar vadinama aerobine mankšta, yra fizinė veikla, kuri skatina širdies ir kraujagyslių sistemą dirbti intensyviau. Ši veikla apima įvairias nuolatinio judėjimo formas, tokias kaip bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ar greitas ėjimas. Kardio treniruotės yra viena iš efektyviausių fizinės veiklos rūšių, nes jos stiprina širdį, gerina ištvermę ir padeda reguliuoti kūno svorį. Kaip apibrėžiama kardio veikla? Kardio veikla, dar vadinama aerobine veikla, yra fizinis aktyvumas, kurio veiklos metu širdis, plaučiai ir kraujagyslės dirba intensyviau, kad aprūpintų raumenis deguonimi, kuris yra būtinas energijos gamybai ilgalaikio fizinio aktyvumo metu. Šios veiklos tikslas yra suintensyvinti širdies ritmą ir stiprinti ištvermę. Kardio veikla apima įvairias nuoseklaus judėjimo formas, kurios gali būti atliekamos vidutinio…
-
Maisto įtaka mūsų kasdienei savijautai
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad subalansuota mityba yra būtina gerai sveikatai ir ilgaamžiškumui. Pavyzdžiui, sveikos mitybos modeliai, tokie kaip Viduržemio jūros dieta, siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, diabeto ir kitų lėtinių ligų rizika. Tinkamas mikroelementų ir makroelementų balansas užtikrina nervų sistemos, imuniteto ir kitų sistemų veiklą. Taip pat įrodyta, kad tinkamai subalansuotas maistas padeda reguliuoti nuotaiką ir mažinti psichologinį stresą, nes kai kurie produktai gali skatinti „geros savijautos“ hormonų, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, gamybą. Subalansuota mityba ir širdies bei kraujagyslių ligos Subalansuotos mitybos modeliai, ypač Viduržemio jūros dieta, plačiai tyrinėjami dėl jų teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sveikatai. Viduržemio jūros dieta – tai daugiausiai vaisių, daržovių, riešutų,…
-
Streso valdymas: veiksmingos praktikos ir metodikos
Nors chroniškas stresas daro neigiamą įtaką mūsų savijautai ir sveikatai, pasitelkiant įvairias metodikas ir praktikas jį galima valdyti ar bent jau sumažinti. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad tokios priemonės kaip meditacija, kvėpavimo pratimai, sąmoningumo praktikos, fizinis aktyvumas ir netgi socialinis kontaktas gali padėti sumažinti streso hormonų lygį, pagerinti savijautą ir prisidėti prie geros emocinės sveikatos palaikymo Meditacija ir sąmoningumo praktikos Meditacija ir sąmoningumo praktikos (angl. mindfulness) yra vieni veiksmingiausių būdų kovoti su chronišku stresu. Šios praktikos skatina sąmoningą dėmesio koncentravimą dabartiniam momentui, išmokstant suvokti ir priimti mintis, emocijas bei fizines kūno reakcijas be neigiamo vertinimo ar nerimo. Pavyzdžiui Mindfulness-Based Stress Reduction (MBSR) programa, sukurta dr. Jono Kabat-Zinn’o, plačiai pripažinta kaip veiksminga…
-
Miego svarba gerai emocinei savijautai
Miegas ne tik atkuria kūno jėgas, bet ir daro didelį poveikį emocinei sveikatai. Miego metu smegenys apdoroja emocinę informaciją, integruoja dienos metu įgytas patirtis ir naujas žinias. Nepakankamas miegas gali pabloginti emocinę savijautą, didinti nerimo ir depresijos riziką bei sumažinti gebėjimą valdyti emocijas. Mus užvaldančios emocijos ir nuotaikos reguliavimas Miego metu smegenys apdoroja emocijas ir įtvirtina teigiamus ar neigiamus išgyvenimus. REM miego fazė yra ypač svarbi emocijų reguliavimui, nes ji padeda apdoroti sudėtingas emocijas ir sumažinti emocinį jautrumą. REM (angl. Rapid Eye Movement, liet. greitų akių judesių) yra unikali tuo, kad smegenys tampa aktyvios ir įjungia procesus, susijusius su sapnais, emocijų apdorojimu, atminties konsolidacija ir mokymusi. REM miego fazė paprastai…